Karantinas ir emocinė būsena

 

Kasdien didėjant koronaviruso atvejų skaičiui privalome likti karantine. Jis būtinas siekiant sulėtinti viruso plitimą. Tačiau toks kelių savaičių buvimas vien namuose su ribotais resursais, ribotais socialiniais kontaktais gali pakenkti psichinei sveikatai.

Ko galima tikėtis karantino metu?

Įprasti streso šaltiniai šiuo laikotarpiu yra prasmingos veiklos, socialinio įsitraukimo sumažėjimas, finansinė įtampa dėl negalėjimo eiti į darbą ar dirbti, eiti į sporto salę ir pan.

Karantino metu galite patirti/išgyventi žemiau aprašytus jausmus ir būsenas.

  • Baimė ir nerimas.

Galite jausti baimę ar nerimauti dėl savęs ar šeimos narių dėl tikimybės susirgti koronavirusu arba juo užkėsti kitus. Nerimas – normalus žmogaus organizmo atsakas į grėsmę. Taip pat normalu, kai nerimaujama dėl maisto ir asmeninių atsargų įsigijimo, laisvalaikio praleidimo ar šeimos įsipareigojimų vykdymo. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku miegoti ar susikoncentruoti į kasdienes užduotis.

  • Depresija ir nuobodulys

Negalėjimas dirbti ir atlikti kitą prasmingą veiklą keičia jūsų kasdienybę ir gali sukelti liūdesį ar prastą nuotaiką. Pailgėjęs namuose praleistas laikas taip pat gali sukelti nuobodulio ir vienišumo jausmą.

  • Pyktis, nusivylimas ar dirglumas

Galite jausti nusivylimą dėl asmeninės laisvės praradimo, susijusio su karantinu. Taip pat galite jausti pyktį ar piktintis tais, kurie nesilaiko karantino taisyklių, arba jei kontaktavome su nesaugiai besielgiačiu žmogumi.

  • Stigmatizavimas (diskriminavimas)

Jei susirgote ar bendravote su susirgusiu asmeniu, galite jaustis diskriminuojami kitų, kurie bijo, kad užsikrės, jei bendraus su jumis.

Rekomendacijas, kaip elgtis karantino metu ir išlikti pozityviems, pateiksiu kitame savo poste.

(Parengta pagal APA, 2020).