Kartu su pirmąja žaluma, su parskridusiais paukščiais, kartu su žibuoklių žiedais, į mūsų Žemę ateina pati gražiausia  pavasario šventė - Šv. VELYKOS.

Balandžio 6 d. Nykštukiečius  lauko aikštelėse aplankė ilgai laukta viešnia Velykė su savo draugais – Linksmuoliu Zuikiu ir Želmenėliu. Aikštelės skambėjo nuo linksmo vaikų juoko ir klegesio.

,,Paprotys, įaugęs drūčiai,

Kur Velykos-ten margučiai!’’...

O margučių tikrai netrūko!

Mielieji,

kokia šiandien būtų Lietuva, jei tuomet, 1921-aisiais, Tarptautinė arbitražo komisija būtų priėmusi kitokį, mūsų šaliai nepalankų sprendimą, ir šiandien neturėtume Palangos? Turbūt, neįmanoma tiksliai atsakyti, tačiau aišku viena – tąkart praradę būtume labai daug. Be Palangos Lietuva būtų kitokia.

Džiaugiuosi, kad jau šimtą metų Palanga yra neatsiejama Lietuvos dalis, kad savo šalies sudėtyje turime ne tik šį unikalų, kultūrinio grafų Tiškevičių paveldo turtingą kurortą, bet ir platesnį priėjimą prie jūros. Čia, Palangoje, girdisi Baltijos ošimas ir žuvėdrų klyksmai, čia akį traukia sniego baltumo paplūdimiai ir unikalios kopos, čia kvepia pušynai ir kiekvieną vakarą dangų nudažo į jūrą besileidžianti saulė. Čia skamba ne tik lietuvių kalba, bet ir nuostabi žemaičių tarmė, čia gyvena žmonės, kurie nuoširdžiai myli savo miestą ir didžiuojasi esantys palangiškiai.

Sveikinu Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio proga. Ačiū už Jūsų pastangas gražinant Palangą. Mylėkime, puoselėkime mūsų Palangą ir drauge kurkime savo miesto ateitį – kurkime Palangą tokią, kurioje būtų gera gyventi mūsų vaikams ir vaikaičiams.

Pagarbiai

Meras Šarūnas Vaitkus

Paminėjome pasaulinę žemės dieną. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. Nuo šios dienos prasideda pavasario talkų metas, kabinami inkilai, sodinami medžiai. Taip parodome, kaip labai mylime ir branginame  savo Žemę

.

 

 

 

Kviečiame Jus skirti 1,2% pajamų mokesčio.

Ši parama Jums nieko nekainuoja, tačiau mums ji reiškia labai daug.
Kiekvieno žmogaus indėlis padeda lopšeliui-darželiui „NYKŠTUKAS“ užtikrinti saugią, jaukią, gražią aplinką vaikams. 

PRAŠYMAS PERVESTI IKI 1,2 PROC. PAJAMŲ MOKESIO SUMOS

Pristatome tuos pasikeitimus, kurie yra aktualūs ir mums, kaip paramos gavėjams, ir Jums, galintiems tą paramą teikti.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. Prašymus bus galima teikti tik elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt) savarankiškai arba atvykus į bet kurį VMI aptarnavimo padalinį.

Popieriniai Prašymai, atsiųsti paštu ar pateikti tiesiogiai, VMI nebebus priimami.

1. Esminės naujovės:

1.1. paramos teikėjas užpildytą prašymą turi pateikti pats (iš įstaigų ir organizacijų, kurioms ta parama skiriama, užpildyti paramos teikėjų prašymai  nebus priimami);

1.2. asmuo, norintis skirti paramą pasirinktam paramos gavėjui, FR0512 formą dėl paramos skyrimo VMI gali pateikti šiais būdais:

1.2.1. elektroniniu būdu (per EDS https://deklaravimas.vmi.lt);

1.2.1.1. prisijungti galima per elektroninę bankininkystę, su VMI suteiktomis priemonėmis arba elektroniniu parašu;

1.2.1.2. prisijungus galima pildyti dokumentus tiesiogiai portale; tiesioginio pildymo metu vartotojams nurodomos pildymo klaidos; tai padeda užtikrinti prašymų duomenų kokybę ir laiku pervedamą paramą gavėjams;

1.3. kad kiekvienais metais nereikėtų teikti prašymo, remiant pasirinktą paramos gavėją, galima paskirti pajamų mokesčio dalį iš karto 5 metams (praėję pastarieji ir 4 ateinantys kalendoriniai metai;

1.4. paramos teikėjas turi teisę pakeisti sprendimą dėl paramos laikotarpio ar paramos gavėjo; tuo tikslu pateikiama patikslinta FR0512 forma 02 versija.

2. Informacija ir konsultacijos:

2.1. VMI Mokesčių informacijos centro telefonu 1882;

2.2. interneto svetainėje www.vmi.lt.

Jums nutarus 1,2% savo pajamų mokesčio skirti Palangos lopšeliui-darželiui „Nykštukas“ reikia užpildyti specialią formą FR 0512 ir ją pristatyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Prašyme gyventojas turi nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, nuolatinę gyvenamąją vietą (adresą) ir tokius duomenis apie paramos gavėją:

Paramos gavėjo identifikacinis numeris – 290273310;

Ataskaitinį mokestinį laikotarpį (2020 m.) ir paramos gavėjui prašomą pervesti pajamų mokesčio dalį procentais (iki 1,2 procentų).

                                                                               Pagarbiai,
                                                                               Palangos lopšelio-darželio „Nykštukas“ administracija

                                                                     





  ,,Vanduo – gyvybės šaltinis“

 

„Tyras, skaidrus, krištolinis, baltas, žydras, dovanojantis gyvybę... Jo vardas - Vanduo“... Tai tik kelios citatos iš ugdytinių ,,minčių lietaus“ pasibaigus vykdytai 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėn. lopšelyje-darželyje ,,Nykštukas“ vaikų prevencinei programai ,,Vanduo – gyvybės šaltinis“.                                                                                                     

Ugdytiniai keliavo po paslaptingą vandens pasaulį. Grupėse vykdyti mini projektai: ,,Vandens paslaptys“, ,,Kap kap lašiukai lyja“, ,,Lašiuko kelionė“, ,,Lašiuko kelionė pažintiniais takeliais“. Tradicinę veiklą pakeitė eksperimentai ir tyrinėjimai. Atlikdami įvairius tyrimus bei bandymus su vandeniu vaikai susipažino su skirtingomis vandens savybėmis, būsenomis, eksperimentuodami darė išvadas bei apibendrinimus.

Organizuotos edukacinės veiklos: „Kas Baltijos jūroje gyvena?“  (Lietuvos jūrų muziejuje),  „Tapyba ant vandens“. Pažintinių išvykų prie Baltijos jūros, Rąžės, Ašarėlės upelių metu vaikai stebėjo vandens stichiją, jo būseną, globojo paukštelius, bendravo su žvejais, švarino pajūrį...

Džiugu, jog ir Palangos m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės aktyviai įsijungė į projekto veiklas pravesdamos edukacinę valandėlę ,,Mano švarios rankos“. Projekto metu įgyta ugdytinių asmeninė patirtis „kalbėjo“ ir menine forma: vaidybinėmis improvizacijomis, kūrybiniais darbais vandens kaip gyvybės šaltinio tema. Tai atsispindėjo ir Palangos m. savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje eksponuotoje vaikų  kūrybinių darbų  parodoje  ,,Linksmieji botukai“.

Projektas nesibaigia, juk vanduo – neišsenkantis gyvybės ir pažinimo šaltinis. Tikime, kad jo metu su ugdytiniais žengėme tvirtus žingsnius asmeninės patirties įgijimo, jos refleksijos ir taikymo realiame gyvenime link. Taigi šis gamtos pažinimo procesas tęsis ir plėtosis.

 

 Mokytoja Jolanta Jasaitė

                                         Karantinas ir emocinė būsena

 

Kasdien didėjant koronaviruso atvejų skaičiui privalome likti karantine. Jis būtinas siekiant sulėtinti viruso plitimą. Tačiau toks kelių savaičių buvimas vien namuose su ribotais resursais, ribotais socialiniais kontaktais gali pakenkti psichinei sveikatai.

Ko galima tikėtis karantino metu?

Įprasti streso šaltiniai šiuo laikotarpiu yra prasmingos veiklos, socialinio įsitraukimo sumažėjimas, finansinė įtampa dėl negalėjimo eiti į darbą ar dirbti, eiti į sporto salę ir pan.

Karantino metu galite patirti/išgyventi žemiau aprašytus jausmus ir būsenas.

  • Baimė ir nerimas.

Galite jausti baimę ar nerimauti dėl savęs ar šeimos narių dėl tikimybės susirgti koronavirusu arba juo užkėsti kitus. Nerimas – normalus žmogaus organizmo atsakas į grėsmę. Taip pat normalu, kai nerimaujama dėl maisto ir asmeninių atsargų įsigijimo, laisvalaikio praleidimo ar šeimos įsipareigojimų vykdymo. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku miegoti ar susikoncentruoti į kasdienes užduotis.

  • Depresija ir nuobodulys

Negalėjimas dirbti ir atlikti kitą prasmingą veiklą keičia jūsų kasdienybę ir gali sukelti liūdesį ar prastą nuotaiką. Pailgėjęs namuose praleistas laikas taip pat gali sukelti nuobodulio ir vienišumo jausmą.

  • Pyktis, nusivylimas ar dirglumas

Galite jausti nusivylimą dėl asmeninės laisvės praradimo, susijusio su karantinu. Taip pat galite jausti pyktį ar piktintis tais, kurie nesilaiko karantino taisyklių, arba jei kontaktavome su nesaugiai besielgiačiu žmogumi.

  • Stigmatizavimas (diskriminavimas)

Jei susirgote ar bendravote su susirgusiu asmeniu, galite jaustis diskriminuojami kitų, kurie bijo, kad užsikrės, jei bendraus su jumis.

Rekomendacijas, kaip elgtis karantino metu ir išlikti pozityviems, pateiksiu kitame savo poste.

(Parengta pagal APA, 2020).

 

                                               Rekomendacijos, kaip elgtis karantino metu

 

  • Siūloma planuoti iš anksto, kaip galėtumėte leisti laiką, su kuo galite susisiekti, kad gautumėte psichosocialinės pagalbos ir kaip galėtumėte patenkinti visus fiziologinius ar psichologinius poreikius, kurie jums ar jūsų šeimai gali kilti.
  • Ribokite nerimą keliančias naujienas (skaitykite tik patikimus šaltinius).

Svarbu gauti tikslios ir savalaikės informacijos apie koronavirusą, tačiau per didelis įsitraukimas gali sukelti padidėjusį baimės ir nerimo jausmą (pakaktų ne dažniau nei du kartus per dieną pasitikrinti naujienas).

Siūloma ir rekomenduojama balansuoti naujienoms ir socialinei žiniasklaidai skirtą laiką su kita veikla, nesusijusia su karantinu, pvz., skaitymu, muzikos klausymu, maisto gaminimu, naujos kalbos mokymųsi ar kita veikla.

  • Susikurkite ir vykdykite dienos planą.

Dienotvarkės laikymasis gali padėti išsaugoti gyvenimo tvarkos ir prasmės pojūtį karantino metu tiek suaugusiems, tiek vaikams. Rutina suteikia saugumo jausmą. Būkite aktyvūs. Pabandykite įtraukti į dienotvarkę įprastas kasdienes veiklas, tokias kaip darbas, fiziniai pratimai, mokymasis ar kt., net jei jos gali būti vykdomos tik nuotoliniu būdu. Struktūruokite savo dieną: nepamirškite ne tik dirbti, bet ir tinkamai pailsėti; jei reikia, integruokite kitas veiklas ar pramogas (būkite kūrybiški).

  • Palaikykite ryšį su kitais.

Gali būti, kad šiuo metu jūsų tiesioginis bendravimas su žmonėmis yra ribotas, tačiau socialiniams kontaktams palaikyti siūloma skambinti telefonu, rašyti SMS, bendrauti naudojantis vaizdo pokalbių platformomis (Viber, Skype, Messenger ir kt.). Jei jaučiate liūdesį ar nerimą, pasinaudokite šiais pokalbiais, kaip proga aptarti savo patirtį ir su ja susijusias emocijas. Svarbu, kad koronavirusas nebūtų pagrindinė pokalbio tema. Kreipkitės į tuos, kuriuos pažįstate, kurie atsidūrė panašioje situacijoje. Tikėtina, jie gali jaustis panašiai.

Dar vienas būdas palaikyti gerą būseną ir gauti emocinės paramos – bendrauti su augintiniais.

  • Palaikykite sveiką gyvenimo būdą.

Pakankamai miegokite, gerai maitinkitės, sportuokite namuose, laikykitės asmeninės higienos. Stenkitės vengti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, kaip būdo įveikti karantino stresą. Jei reikia, apsvarstykite nuotolinės psichoterapijos galimybes. Jei jau turite psichologą, susisiekite su juo/ja ir išsiaiškinkite, ar jis/ji gali tęsti jūsų sesijas internetu.

(Parengta pagal APA, 2020).