,,Vanduo – gyvybės šaltinis“

„Tyras, skaidrus, krištolinis, baltas, žydras, dovanojantis gyvybę... Jo vardas - Vanduo“... Tai tik kelios citatos iš ugdytinių ,,minčių lietaus“ pasibaigus vykdytai 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėn. lopšelyje-darželyje ,,Nykštukas“ vaikų prevencinei programai ,,Vanduo – gyvybės šaltinis“.                                                                                                     

Ugdytiniai keliavo po paslaptingą vandens pasaulį. Grupėse vykdyti mini projektai: ,,Vandens paslaptys“, ,,Kap kap lašiukai lyja“, ,,Lašiuko kelionė“, ,,Lašiuko kelionė pažintiniais takeliais“. Tradicinę veiklą pakeitė eksperimentai ir tyrinėjimai. Atlikdami įvairius tyrimus bei bandymus su vandeniu vaikai susipažino su skirtingomis vandens savybėmis, būsenomis, eksperimentuodami darė išvadas bei apibendrinimus.

Organizuotos edukacinės veiklos: „Kas Baltijos jūroje gyvena?“  (Lietuvos jūrų muziejuje),  „Tapyba ant vandens“. Pažintinių išvykų prie Baltijos jūros, Rąžės, Ašarėlės upelių metu vaikai stebėjo vandens stichiją, jo būseną, globojo paukštelius, bendravo su žvejais, švarino pajūrį...

Džiugu, jog ir Palangos m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės aktyviai įsijungė į projekto veiklas pravesdamos edukacinę valandėlę ,,Mano švarios rankos“. Projekto metu įgyta ugdytinių asmeninė patirtis „kalbėjo“ ir menine forma: vaidybinėmis improvizacijomis, kūrybiniais darbais vandens kaip gyvybės šaltinio tema. Tai atsispindėjo ir Palangos m. savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje eksponuotoje vaikų  kūrybinių darbų  parodoje  ,,Linksmieji botukai“.

Projektas nesibaigia, juk vanduo – neišsenkantis gyvybės ir pažinimo šaltinis. Tikime, kad jo metu su ugdytiniais žengėme tvirtus žingsnius asmeninės patirties įgijimo, jos refleksijos ir taikymo realiame gyvenime link. Taigi šis gamtos pažinimo procesas tęsis ir plėtosis.

 Mokytoja Jolanta Jasaitė

Nuo 2021 m. sausio 1 d. prašymai, dėl vaiko priėmimo į įstaigą pildomi elektroniniu būdu. Užpildytą ir pasirašytą prašymo forma atsiųskite el. paštu: nykstukas.palangos@gmail.com

https://www.palangosnykstukas.lt/wp-content/uploads/2021/01/PRAŠYMO-FORMA.docx

                                         Karantinas ir emocinė būsena

Kasdien didėjant koronaviruso atvejų skaičiui privalome likti karantine. Jis būtinas siekiant sulėtinti viruso plitimą. Tačiau toks kelių savaičių buvimas vien namuose su ribotais resursais, ribotais socialiniais kontaktais gali pakenkti psichinei sveikatai.

Ko galima tikėtis karantino metu?

Įprasti streso šaltiniai šiuo laikotarpiu yra prasmingos veiklos, socialinio įsitraukimo sumažėjimas, finansinė įtampa dėl negalėjimo eiti į darbą ar dirbti, eiti į sporto salę ir pan.

Karantino metu galite patirti/išgyventi žemiau aprašytus jausmus ir būsenas.

• Baimė ir nerimas.

Galite jausti baimę ar nerimauti dėl savęs ar šeimos narių dėl tikimybės susirgti koronavirusu arba juo užkėsti kitus. Nerimas – normalus žmogaus organizmo atsakas į grėsmę. Taip pat normalu, kai nerimaujama dėl maisto ir asmeninių atsargų įsigijimo, laisvalaikio praleidimo ar šeimos įsipareigojimų vykdymo. Kai kuriems žmonėms gali būti sunku miegoti ar susikoncentruoti į kasdienes užduotis.

• Depresija ir nuobodulys

Negalėjimas dirbti ir atlikti kitą prasmingą veiklą keičia jūsų kasdienybę ir gali sukelti liūdesį ar prastą nuotaiką. Pailgėjęs namuose praleistas laikas taip pat gali sukelti nuobodulio ir vienišumo jausmą.

• Pyktis, nusivylimas ar dirglumas

Galite jausti nusivylimą dėl asmeninės laisvės praradimo, susijusio su karantinu. Taip pat galite jausti pyktį ar piktintis tais, kurie nesilaiko karantino taisyklių, arba jei kontaktavome su nesaugiai besielgiačiu žmogumi.

• Stigmatizavimas (diskriminavimas)

Jei susirgote ar bendravote su susirgusiu asmeniu, galite jaustis diskriminuojami kitų, kurie bijo, kad užsikrės, jei bendraus su jumis.

Rekomendacijas, kaip elgtis karantino metu ir išlikti pozityviems, pateiksiu kitame savo poste.

(Parengta pagal APA, 2020).

                                               Rekomendacijos, kaip elgtis karantino metu

• Siūloma planuoti iš anksto, kaip galėtumėte leisti laiką, su kuo galite susisiekti, kad gautumėte psichosocialinės pagalbos ir kaip galėtumėte patenkinti visus fiziologinius ar psichologinius poreikius, kurie jums ar jūsų šeimai gali kilti.
• Ribokite nerimą keliančias naujienas (skaitykite tik patikimus šaltinius).

Svarbu gauti tikslios ir savalaikės informacijos apie koronavirusą, tačiau per didelis įsitraukimas gali sukelti padidėjusį baimės ir nerimo jausmą (pakaktų ne dažniau nei du kartus per dieną pasitikrinti naujienas).

Siūloma ir rekomenduojama balansuoti naujienoms ir socialinei žiniasklaidai skirtą laiką su kita veikla, nesusijusia su karantinu, pvz., skaitymu, muzikos klausymu, maisto gaminimu, naujos kalbos mokymųsi ar kita veikla.

• Susikurkite ir vykdykite dienos planą.

Dienotvarkės laikymasis gali padėti išsaugoti gyvenimo tvarkos ir prasmės pojūtį karantino metu tiek suaugusiems, tiek vaikams. Rutina suteikia saugumo jausmą. Būkite aktyvūs. Pabandykite įtraukti į dienotvarkę įprastas kasdienes veiklas, tokias kaip darbas, fiziniai pratimai, mokymasis ar kt., net jei jos gali būti vykdomos tik nuotoliniu būdu. Struktūruokite savo dieną: nepamirškite ne tik dirbti, bet ir tinkamai pailsėti; jei reikia, integruokite kitas veiklas ar pramogas (būkite kūrybiški).

• Palaikykite ryšį su kitais.

Gali būti, kad šiuo metu jūsų tiesioginis bendravimas su žmonėmis yra ribotas, tačiau socialiniams kontaktams palaikyti siūloma skambinti telefonu, rašyti SMS, bendrauti naudojantis vaizdo pokalbių platformomis (Viber, Skype, Messenger ir kt.). Jei jaučiate liūdesį ar nerimą, pasinaudokite šiais pokalbiais, kaip proga aptarti savo patirtį ir su ja susijusias emocijas. Svarbu, kad koronavirusas nebūtų pagrindinė pokalbio tema. Kreipkitės į tuos, kuriuos pažįstate, kurie atsidūrė panašioje situacijoje. Tikėtina, jie gali jaustis panašiai.

Dar vienas būdas palaikyti gerą būseną ir gauti emocinės paramos – bendrauti su augintiniais.

• Palaikykite sveiką gyvenimo būdą.

Pakankamai miegokite, gerai maitinkitės, sportuokite namuose, laikykitės asmeninės higienos. Stenkitės vengti alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo, kaip būdo įveikti karantino stresą. Jei reikia, apsvarstykite nuotolinės psichoterapijos galimybes. Jei jau turite psichologą, susisiekite su juo/ja ir išsiaiškinkite, ar jis/ji gali tęsti jūsų sesijas internetu.

(Parengta pagal APA, 2020).

Užsidegimo kviečiant augti dvasia ir protu,

Kantrybės dalinantis šiluma,

Stiprybės kaip jautrius daigelius,

Brandinant mažus vaikučius...

Sveikinu įstaigos bendruomenę 48-ojo gimtadienio proga!

                     Direktorė Ilona Mazrimienė

Metų žibintas širdį paliečia

Nykštukas iš naujo į šventę kviečia.

Nauja svajonė-drugeliu plevena:

Kur tie saldainiai,kur jie gyvena?

Sėdi Nykštukas ir gasiai  svajoja,

Paslaptinga diena per lauką atjoja

Tiek čiulpinukų iš ryto prikrito

Stebuklingas gimtadienis daržely nušvito….

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja A. Viskontienė

Vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. A1-1699 ,,Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą mažinančių priemonių Palangos lopšelyje-darželyje ,,Nykštukas'' nustatymo'' ir atsižvelgdami į priešmokyklinio ugdymo mokytojos COVID-19 teigiamus testo rezultatus: nustatome, kad nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. ,,Girinukų'' grupės vaikams ugdymo procesas įgyvendinamas nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu (grupė uždaroma).

Pridedame nuorodą į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/46911cd02d9e11eb932eb1ed7f923910

Tradicinę veiklą keičia eksperimentai ir tyrinėjimai. Ugdymo ekspertai teigia, kad tokia veikla lavina vaikus geriau nei tradiciniai užsiėmimai, o ir vaikams ji gerokai įdomesnė.

Greitu laiku l/d „Nykštukas“ bus įkurta vaikų laboratorija. Kviečiame dalyvauti konkurse laboratorijos pavadinimui sukurti. Jūsų laukia prizas 😉